Kažkaip sunku patikėti, kad 18 milijonų mieste gali netikėtai susitikti pažįstamą. Minios žmonių, sunku praeiti gatvėmis, tuo labiau pravažiuoti, n asmenų šeimos, vaikai, šunys, karvės..
Ketvirtą valandą nakties autorikša važiuojam kažkur bandydami atrasti savo būstą. Nei vieno žmogaus, pora šunų šlaistosi aplinkui ir staiga sužiba dvi akytės. Hmm.. Pažįstamos.
Kitąsyk CP. Einam su draugu, aplink minia. Ir priešais vėl tos pačios pažįstamos akytės.
Dar vienąsyk darbe. Kolega vokietis važiuoja į susitikimą. Po jo sugrįžta visas patenkintas: indas, su kuriuo turėjo susitikti, dešimt metų gyveno tame pačiame kelių tūkstančių gyventojų Vokietijos miestelyje kaip ir jis.
Prie beužsidarančio klubo, į kurį atėjom per vėlai. Pradedam kalbą su keliais indais apie tai, kurie klubai dar yra atidaryti ir įpusėjam tuo, kad vienas indas yra mūsų įmonės klientas.
